Kiekybinis tyrimas

Kiekybinio tyrimo metu ištirtos visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių įtraukimo į kolektyvinio intelekto kūrimą pagrindinės tendencijos ir mastas. Tyrime dalyvavę respondentai buvo atrinkti, vadovaujantis bendrosiomis stratifikuotos atsitiktinės atrankos taisyklėmis ir konkrečiais dalyvavimo kuriant kolektyvinį intelektą kriterijais. Respondentų atrankoje buvo naudojami šie kriterijai: netiesioginio bendravimo projektų iniciatoriai, kolektyvinio intelekto formavimo proceso potencialūs ir esami dalyviai (tiek aktyvūs, tiek ir pasyvūs). Siekiant užtikrinti statistinės imties ir duomenų rinkimo proceso patikimumą, tyrimui reikalingos mažiausiai 1 000 respondentų imties apklausa buvo patikėta viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei.
Tikslas ir uždaviniai. Siekiant išsiaiškinti Lietuvos visuomenės į(si)traukimo ir dalyvavimo socialiai orientuotų internetinių bendruomenių veikloje mastą ir turinį, buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Pagrindiniam tyrimo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

• ištirti Lietuvos gyventojų domėjimosi socialinėmis technologijomis ir socialiniais tinklais lygį;
• išsiaiškinti dalyvavimo internetinių bendruomenių veikloje turinį;
• įvertinti pasitenkinimo dalyvavimu internetinėse netiesioginio bendravimo terpėse lygį;
• įvertinti pasitenkinimo dalyvavimu virtualaus netiesioginio bendravimo aplinkoje lygį.

Kadangi visuomenės apklausos paskirtis – pažintinė, nukreipta į socialinės aplinkos, kurioje sutelktas kolektyvinio intelekto potencialas, pažinimą bei siekį sužinoti potencialių kolektyvinio intelekto formuotojų savybes, hipotezės nebuvo formuojamos, o tyrimo duomenų analizei apsiribota aprašomąja analize.
Respondentų atranka. Tikslinė tyrimo grupė – 15–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai. Siekiant užtikrinti tyrimo reprezentatyvumą, gyventojų apklausą 2013 m. spalį–2014 m. vasarį atliko rinkos tyrimų bendrovė UAB „Socialinės informacijos centras“.
.

Pagrindiniai kiekybinio tyrimo rezultatai

Interneto vartotojo profilis

Bent kartą per savaitę ir dažniau internetu naudojasi 63 proc. respondentų, o rečiau nei kartą per ketvirtį ar išvis internetu nesinaudoja maždaug trečdalis 15–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. 44 proc. tyrimo dalyvių naršo internete kasdien. Internetas dažniausiai naudojamas darbo komunikacijai, bendroms žinioms ir naujienoms gauti, asmeninėms finansinėms operacijoms atlikti, komunikacijai asmeniniais reikalais, pramogoms bei konkrečioms žinioms gauti / mokymosi procesui (56–67 proc. interneto vartotojų), rečiausiai – savo nuomonei pareikšti arba dalytis žiniomis bei dalykinei komunikacijai asmeniniais reikalais (21–26 proc. interneto vartotojų). Internetinių bendruomenių ar socialinių tinklų puslapiais naudojasi 61 proc. interneto vartotojų (41 proc. visų gyventojų); trečdalis (35 proc.) besinaudojančių internetu ten lankosi kasdien, penktadalis (21 proc.) – bent kartą per savaitę. Todėl bendrasis Lietuvos visuomenės potencialas kolektyviniam intelektui formuotis virtualioje erdvėje yra gerokai mažesnis nei gyventojų galimybės dalyvauti nuotolinio bendravimo veiklose.

Pagrindinės veiklos internete

Naudojimasis bei dalyvavimas internetinių bendruomenių ar socialinių tinklų puslapių veikloje (ne tik skaito, domisi, renka informaciją, bet ir pats rašo, komentuoja, dalijasi patirtimi) yra susijęs su asmeninio domėjimosi sritimi, pomėgiais (naudojasi 74 proc., dalyvauja 64 proc.), studijomis / mokslais (naudojasi 26 proc., dalyvauja 19 proc.). Šiomis bendruomenėmis bei socialiniais tinklais naudojamasi, norint palaikyti ryšį su pažįstamais žmonėmis bei susirasti informacijos rūpimais klausimais (atitinkamai 64 proc. ir 44 proc. visų minėtų atvejų), čia pramogaujama (28 proc. atvejų ) bei ieškoma informacijos apie prekes bei paslaugas (26 proc. atvejų). Prisidėti prie kitų inicijuotų idėjų, iniciatyvų ar projektų, priimti tam tikrus sprendimus (pvz., balsuoti už kokias nors iniciatyvas, pasirinkti, kam aukoti ir pan.) bei kurti, siūlyti naujų idėjų, iniciatyvų ar projektų (1–3 proc. minėtų atvejų) – tai rečiausiai minimi naudojimosi internetu tikslai. Tokia praktika rodo gana pasyvų interneto vartotojų požiūrį į galimybes aktyviai prisidėti sprendžiant aktyviosios visuomenės dalies keliamas socialines problemas.

Pagrindinės pilietinės veiklos internete

Kalbant apie lietuviškų naujienų portalų bei pilietinių iniciatyvų žinomumą, matyti, jog absoliutus lietuviškų nacionalinio lygmens portalų žinomumo lyderis – naujienų portalas Delfi.lt, (84 proc. interneto vartotojų), regiono – vietos naujienų portalų žinomumas yra ganėtinai menkas (dažniausiai minėtų regiono ir vietos naujienų portalų Vilniausdiena.lt, Kaunodiena.lt, Skrastas.lt, Kaunozinios.lt žinomumas neviršija 7 proc.), o žinomiausias internetinėje erdvėje vykdomas interneto projektas – Darom.lt (19 proc.); jis taip pat yra ir žinomiausia virtuali pilietinė iniciatyva (41 proc.). Tačiau virtualias pilietines iniciatyvas, kuriose yra labiausiai išplėtotos kolektyvinio intelekto atsiradimą įgalinančios technologijos (pvz., Lietuva 2.0.lt, AšLietuvai.lt), žino ir jų veikloje dalyvauja tik vienas kitas respondentas.

Socialiai orientuotų tinklalapių naudojimas

Internetiniais puslapiais, orientuotais į visuomeninių problemų sprendimą, naudojasi 7 proc. visų besinaudojančių internetu (5 proc. visų gyventojų). Tie interneto vartotojai, kurie nežino, nedalyvauja į socialinių problemų sprendimą orientuotoje virtualioje veikloje, dažniausiai teigia, jog tai jiems neįdomu arba neturi tokiems dalykams laiko. Tačiau tokių puslapių trūkumas nėra minimas nei kaip nesinaudojimo priežastis, nei kaip internetinės erdvės specifika (kad internetinių puslapių, internetinių bendruomenių ar iniciatyvų trūkumas nėra jaučiamas, mano 42 proc. besinaudojančių pilietinėmis / visuomeninėmis virtualiomis iniciatyvomis). Šie tyrimo rezultatai patvirtina, kad Lietuvos visuomenėje iki šiol trūksta pilietinio aktyvumo ir iniciatyvumo.

Pagrindiniai interneto naudojimo tikslai

Internetiniuose puslapiuose, orientuotuose į visuomeninių problemų sprendimą, dažniausiai sužinoma aktuali informacija, plečiamas akiratis, apskritai įdomu paskaityti įvairius straipsnius bei komentarus. Besilankantiems čia aktualiausi yra švietimo, socialiniai, taip pat ir ekologijos, gamtos apsaugos, klimato kaitos klausimai. Tačiau tokie respondentų motyvai labiau pabrėžia pasyvų dalyvavimą, o ne aktyvų norą dalyvauti kuriant intelektualias vertybes. Geriausiai vertinami virtualaus bendravimo internete aspektai yra tai, kad internetas suteikia galimybę susirasti bendraminčių, praplečia akiratį, vartotojai daugiau sužino, gauna rūpimos informacijos, turi galimybę išreikšti savo nuomonę, siūlyti naujas idėjas bei iniciatyvas bei sužino daugiau objektyvios informacijos įvairiais politiniais ar socialiniais klausimais. Geriausiai vertinamų aspektų penketukas dažniausiai yra pabrėžiamas 20–29 metų interneto vartotojų, studentų, moksleivių, nevedusių / netekėjusių bei tų, kurie naudojasi internetinių bendruomenių, socialinių tinklų internetiniais puslapiais.

Virtualių bendruomenių, socialinių tinklų ir socialiai orientuotų tinklalapių naudotojų sąsajos

Nagrinėjant internetinių bendruomenių, socialinių tinklų ir į visuomenės problemų sprendimą orientuotų internetinių puslapių ryšius, tyrimo rezultatai rodo, kad tik 7 proc. visų besinaudojančiųjų internetu dalyvauja IR internetinių bendruomenių bei socialinių tinklų veikloje, IR naudojasi į visuomenės problemų sprendimą orientuotais internetiniais puslapiais. Tačiau dauguma (54 proc.) naudojasi TIK internetinių bendruomenių ir socialinių tinklų puslapiais. Vos 0,4 proc. visų besinaudojančiųjų internetu dalyvauja TIK visuomenės problemas sprendžiančių tinklų veikloje. Nei vienuose, nei kituose puslapiuose nesilanko 38 proc. visų interneto vartotojų.

Pagrindiniai virtualių bendruomenių ir socialinių tinklų vartotojai

Kalbant apie kolektyvinio intelekto formavimo(si) dalyvius svarbu pasakyti, jog kasdieniai („stiprūs“) internetinių bendruomenių ir / ar socialinių tinklų puslapių lankytojai gali būti vadinami „jaunaisiais entuziastais“ (jie dažniausiai yra jaunesni nei 39 metų, turintys aukštąjį išsilavinimą, studentai, moksleiviai, nevedę / netekėjusios, šeimos, kuriose yra 3 arba 4 nariai, turintys vieną vaiką, tyrimo dalyviai, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra daugiau kaip 1 000 Lt, arba pajamų nenurodę asmenys, 3 didžiųjų miestų gyventojai) ir jie sudaro didžiausią šių  internetinių puslapių lankytojų dalį (56 proc.). „Vidutinių“ ir „silpnų“ lankytojų, kurie yra šiek tiek vyresni už jaunuosius entuziastus, dalys yra labai panašios, atitinkamai 24 proc. ir 20 proc.

Pagrindiniai virtualių bendruomenių ir socialinių tinklų naudotojų veiklos internete tikslai

„Stiprūs“ internetinių bendruomenių / socialinių tinklų internetinių puslapių lankytojai dažniau naudojasi internetu apskritai ir dažniau jį naudoja beveik visais dažniausiai naudojamais tikslais, dažniau yra patenkinti dauguma virtualaus bendravimo aspektų. Panašūs yra ir tie, kurie naudojasi internetiniais puslapiais, orientuotais į visuomeninių problemų aptarimą – dažniau naudojasi internetu (taip pat dažniau kasdien naudojasi internetinių bendruomenių / socialinių tinklų internetiniais puslapiais), yra patenkinti dauguma virtualaus bendravimo aspektų, o internetu dažniau naudojasi tiek asmeninei, tiek dalykinei komunikacijai asmeniniais tikslais.

Virtualios komunikacijos įvertinimas

Besinaudojantys pilietinėmis / visuomeninėmis virtualiomis iniciatyvomis dažniausiai yra patenkinti virtualiu bendravimu internete, siekiant aptarti arba spręsti socialines ir politines problemas (pasitenkinimo virtualiu bendravimu vidurkis siekia 3,8 balo iš 5 galimų). Tiek besinaudojantiems internetiniais puslapiais, orientuotais į visuomeninių problemų aptarimą ir sprendimą, tiek juose nesilankantiems virtualiai bendraujant internete dažniausiai trūksta tų pačių dalykų – pagarbos, bendravimo kultūros, kompetencijos, dalyvių patirties.

Pagrindinės virtualios komunikacijos rizikos

Anot viešosios nuomonės apklausos, yra kelios esminės priežastys, kurios trukdo piliečiams įsitraukti į visuomenines veiklas. Rezultatai parodė, kad respondentai dažniausiai nerimauja dėl grėsmių asmeninių duomenų saugumui ir teisių bei pareigų pažeidimų. Respondentai pabrėžė valstybės vykdomos interneto turinio kontrolės svarbą, dėmesio intelektinei nuosavybei trūkumą ir tai, kad vartotojai nesijaučia apsaugoti virtualioje erdvėje. Žvelgiant iš kibernetinio saugumo perspektyvos, respondentai teisinių rizikų nelaiko kritiškai svarbiomis, bet suvokia kibernetinio saugumo problemas ir palaiko daugumą pasiūlytų idėjų dėl saugių ir patikimų operacijų internete įdiegimo. Dėl patirties virtualioje erdvėje trūkumo vartotojai negali individualiai įvardyti, su kokiomis problemomis gali susidurti internetinėje erdvėje, tačiau suvokia.rizikų grėsmę. Tyrimo rezultatai rodo, kad būtinos bendros valdžios ir teisėtvarkos institucijų bei visuomenės pastangos, kad į besikeičiančius kibernetinio saugumo iššūkius būtų tinkamai ir laiku atsakyta.