Kokybiniu tyrimu buvo siekiama patobulinti ir praplėsti žinias apie internetinių bendruomenių projektų iniciavimo ir įgyvendinimo procesus bei atskleisti kolektyvinio intelekto susiformavimo, kaip tokių bendruomenių veiklos rezultato, aplinkybes. Tyrimo metu analizuoti Lietuvoje veikiančių internetinių bendruomenių atvejai. Šiame tyrime internetinis bendruomenės projektas yra apibrėžtas kaip virtuali / internete sukurta aplinka, vieta, būdas arba galimybė viešai reikšti nuomonę, susijusią su socialinės gerovės ir pasitenkinimo kūrimu. Siekiant nuodugnesnės analizės kaip pagrindinis tyrimo metodas pasirinktas tiesioginis interviu.
Siekiant išvengti tokių neatitikimų, interviu metu naudojamas standartizuotas interviu klausimynas su pateiktais sąvokų ir terminų apibrėžimais, kurie iš anksto išaiškinami tyrimo dalyviams. Taip pat, siekiant, kad respondentai pozityviai nusiteiktų ir bendradarbiautų, buvo stengiamasi tiek parinkti tinkamą aplinką, tiek suderinti laiką. Apibendrinant daroma išvada, kad interviu metodo pasirinkimas lemia susidūrimą su problemomis, tokiomis kaip tyrimo validumo ir patikimumo užtikrinimas, respondentų motyvacijos skatinimas, subjektyvumo mažinimas. Tačiau, atsižvelgiant į tiriamo fenomeno daugiasluoksniškumą, ribotą ištyrimą bei visuminio supratimo, kuriuo siekiama jį aprašyti, paaiškinti ir operacionalizuoti, poreikį, interviu metodas vertinamas kaip tinkamas ir taikytinas tyrimo tikslui pasiekti.
Tyrimo imtis tikslinė, jos tūris sudarytas pasitelkiant patogiosios atrankos metodą. Tyrimo metu atlikti interviu su 20 internetinių bendruomeninių projektų dalyvių (respondentai pažymėti raide D ir numeriu) ir 10 asmenų, kurie naudojasi / gali naudotis šių projektų kuriama pridėtine verte, t. y. projektų iniciatoriais (respondentai pažymėti raide I ir numeriu). Nagrinėjami projektai veikia Lietuvoje. Respondentai interviu parinkti atsižvelgiant į eksperimento metu gautus duomenis apie projektų dalyvius bei išnagrinėjus esamus ir / ar potencialius projektų pridėtinės vertės gavėjus. Sudarant respondentų sąrašą buvo svarbu užtikrinti, kad interviu būtų atlikti su visų grupių atstovais.
Tyrimo apribojimai
Kokybinės turinio analizės metu buvo siekiama rasti panašumų, skirtumų bei tarpusavio ryšių tarp interviu teksto segmentų bei susieti literatūros analizės metu iškeltas hipotezes su tyrimo metu gautais duomenimis bei jų kategorijomis ir kontekstais. Svarbu paminėti, kad kokybinė turinio analizė nėra tinkamas metodas hipotezėms patvirtinti ar atmesti, todėl jos buvo nagrinėjamos respondentų išsakytų idėjų, argumentų ir nuomonių kontekste, siekiant pagilinti tyrėjų sampratą nagrinėjamais klausimais. Nors interviu klausimynai buvo formuluojami pagal literatūros analizės metu gautas teorines įžvalgas, vis dėl to ne visos dimensijos atsispindėjo tyrimo duomenyse. Respondentų atsakymai į klausimus, nagrinėjančius žinių sklaidos ir keitimosi jomis, adaptyvumo, socialinės brandos ir technologines dimensijas, buvo nepakankamai išsamūs, todėl yra sunkiai kategorizuojami bei neatskleidė išsamesnių įžvalgų, ryšių ir sąsajų. Šį trūkumą galima laikyti tyrimo apribojimu, kuris bus išspręstas tolesniuose empiriniuose tyrimuose tikslinant tyrimo instrumentus, paremtus išsamiais teoriniais tyrimais. Vis dėlto tyrimo duomenys buvo pakankami, kad būtų išskirtos devynios kolektyvinio intelekto potencialą atspindinčios kategorijos: dalyvių / grupės motyvavimas, dalyvių / grupės įvairovė, dalyvių / grupės dinamika, laiko ir vietos įtaka, idėjų kūrimo metodai, grupės dydis / kritinė masė, anonimiškumo / viešumo sprendimai, strateginių sprendimų priėmimas bei saviorganizacija.
Kokybinio tyrimo rezultatų apibendrinimas
KI sistemos atvirumas ir dinamiškumas
Tyrimo rezultatai nustatė pagrindinius grupinio darbo efektyvumo aspektus: virtualus prieinamumas, nevirtualus santykis, anonimiškumas, komandos valdymas. Tinkamas šių elementų pritaikymas skirtingų internetinių bendruomenių poreikiams, naudojant socialinių technologijų ir interneto įrankius, įgalina grupes žmonių burtis ir kurti naujus virtualius santykius bei užtikrina šių santykių dinamiką. Hipotezei geriau suprasti taip pat svarbus laiko ir vietos įtakos elementas. Informacinių technologijų įrankiai sukuria galimybes platformoms veikti neribojamoms šių savybių bei užtikrina dalyvių mobilumą, kontaktų operatyvumą bei dinamiškus grupės santykius. Kokybiniai duomenys rodo, kad atviros, dinamiškos ir lanksčios sistemos įgalina grupes žmonių spręsti tikrovėje pavieniams asmenims bei organizacijoms sunkiau įveikiamas problemas.
KI sistemos gebėjimas kurti kolektyvines žinias
Apibendrinant tyrimo dalyvių pasakymus apie veiklas internetinėje bendruomenėje, galima teigti, kad naujų sprendimų, idėjų paieška bei kolektyviai pasiūlyti problemų sprendimai nėra dažna siekiamybė analizuojamuose internetinių bendruomenių projektuose. Dažniau kalbama apie keitimąsi informacija bei žinių kaupimą, dauguma analizuotų projektų gali būti apibūdinami kaip socialinio bendravimo bei siekiantys inkrementinių praktinių pokyčių. Tai paveikti gali nepakankamai išmanūs technologiniai sprendimai bei nedidelis dalyvių skaičius, neužtikrinantis kritinės masės efekto.
KI sistemos gebėjimas priimti sprendimus
Analizuojant interviu duomenis galima pastebėti, kad tiriamos internetinės bendruomenės renkasi skirtingus dalyvių anonimiškumo bei viešumo sprendimus, tai lemia dvejopas virtualaus anonimiškumo vaidmuo – nepriklausomumas nuo išorės įtakų lemia kūrybiškumą, tačiau kartu gali mažinti grupės kontrolės galimybes. Internetinių visuomeniniais tikslais sukurtų projektų skaičius Lietuvoje vis didėja ir tai rodo didėjantį piliečių norą plėtoti viešuosius debatus jiems svarbiais klausimais ir ieškoti inovatyvių sprendimų. Vis dėlto kokybinis tyrimas atskleidė, kad vienas pagrindinių virtualios erdvės pranašumų – anoniminis dalyvavimas – yra iki galo neišnaudojamas, nes daugumoje platformų toks dalyvavimas nėra įmanomas.
KI sistemos dalyvių gebėjimas organizuotis
Kokybinio tyrimo duomenų analizė leido išskirti tris sprendimų grupes, svarbias skaidriai ir efektyviai projektų saviorganizacijai: struktūros sprendimai, lyderystės sprendimai bei konfliktų valdymas. Struktūros sprendimų grupė apima teiginius apie projekte susiformavusią bei vyraujančią hierarchiją ir santykius bei išskiria horizontalios ir vertikalios hierarchinės struktūros projektus bei jų elementus. Analizuojant duomenis apie lyderystės aspektą internetiniuose bendruomenių projektuose pabrėžiamas formalizavimo lygis bei lyderių struktūra. Tiriant medžiagą, susijusią su konfliktinėmis situacijomis, taip daroma išvada, kad konfliktai yra sprendžiami hierarchiniu arba lygiateisiškumo principu.
KI sistemos gebėjimas pritraukti kritinę dalyvių masę.
Analizuojant tyrimo dalyvių mintis grupės dydžio klausimais nustatyta, kad kalbėdami apie optimalų dalyvių skaičių respondentai pabrėžia kokybės ir kiekybės klausimą. Kokybinė analizė veda prie išvados, kad daugelyje internetinių bendruomenių neveiksmingai sprendžiami dalyvių motyvavimo klausimai, dėl to nesurenkamas pakankamas kompetentingų dalyvių, galinčių prisidėti prie kokybiškų kolektyvinių produktų kūrimo, skaičius.
